švarpla

švarplà sf. (4) Š 1. PŽ, NdŽ, Šlvn, Krok, Vlkv žr. švarplė 1: Tarp dantų švarplà J. Žiūriu, ugi jau tokia didelė priešaky švarplà – iškritęs dantys Vl. Kūmai turbūt nesusiglaudę prie stalo sėdėjo, kad vaikiukas su švarplikè Stak. Tei dailus būt pažiūrėt, ale prieky tokia švarplà – viską darko Snt. Kuri merga turi švar̃plą, tą vyrai labai myli Brt. 2. Skr viršutinės lūpos įplyšimas: Tokia didelė švarplà jos lūpose, kad net dantys matyt Jnk. Dundulis su švarplà buvo Kdl. 3. perskilimas, perplyšimas: Rainelės švarpla (Coloboma iridis) gali būti įgimtinė P.Aviž. Švarpla – trikampė voko krašto spraga (Coloboma palpebrae) P.Aviž. 4. VšR žr. švarplė 2: Užkalk tą švar̃plą, kad vištos daržan nelįstų Krsn. Tai jau tu turbūt kokią švar̃plą atradai pralįst Kdl. Užkišk tą lango švar̃plą Pžrl. 5. kaklo iškirpimas: Būna švarplìkė mažikė po smakru Šmk. 6. žr. švarplė 3: Man tai ir šaukštą su švarplà paduoda! Žvr. 7. scom. NdŽ, Nm šveplys.